Ramybės Kampelis

Kartą man buvo pasakyta: kai apima liūdesys ar sunkumas, prisimink vietą, kuri tau suteikia ramybę. Nuo tada mano mintys sugrįžta čia.

Ši erdvė egzistuoja kažkur tarp atminties ir vaizduotės. Galbūt ji niekada nebuvo tikra geografine prasme, tačiau jausmas joje — tikras. Ji primena, kad net ir tada, kai išorėje viskas atrodo chaotiška, viduje galima rasti tvirtą tašką. Ten kur vėjas liečia veidą, oras prisotintas druskos, o bangų ritmas tampa lėtu, raminančiu alsavimu.